19:36, pirmadienio vakaras.
Grįžau su gipsu. Ašarų pilnomis akimis ir silpnumu. Mama mane paguldė. Įjungė televizorių, atnešė arbatos. Mažumėlę nusiraminau. Norėjau čiupti gitarą ir pagroti, kadangi tai mane ramina, bet... ji buvo per toli nuo manęs. Teko rėkt.
-MAMA!!!!!!!
Atbėgo visa susijaudinusi, galbūt pagalvojo, jog aš nukritau, užsigavau ar kažkas atsitiko negerai. Pamačiusi, kad aš vaikiškai šypsaus, jau lėtai bandė eiti pro duris, bet aš ją sulaikiau:
-Mamukai, paduok gitarą. : ]]
Beduodama tarė:
-Daugiau manęs taip nešauk. Aš vos lėkščių nesudaužiau!
-Sorriii... ; PP
-Okei, okei. Te.
-Aciū.
***
10:03, antradienis.
Neinu į šūlę. jėėgiškai. šiand, kai Simai pasibaigs pamokos, turėtų atvaryt pas mane, atnešt namų darbus. Ech, nepavydžiu jai. Sėdi dabar čiūj kokioj giešoj.. o aš sau lovoj guliu, tėliką žiūriu.. my life is dą' best.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą